- reikimas
- reikìmas sm. (2) 1. → reikti 1: Toks te ir reikìmas, bet prasimanė Sb. Tai čia jiem labiausia reikìmai Pnd. 2. KN113 būtinas dalykas, reikalas: Nieks neveizd mano reikimo PK100. \ reikimas; prireikimas
Dictionary of the Lithuanian Language.